Susipažinkite su nauja asociacijos „Jaunimo akademija“ nare Jolita Pundžiuviene

2014-05-04

Prisistatykite.

Esu Jolita Pundziuvienė, psichologė, Lyderystės ir psichologijos centro vadovė. Lyderystės ir psichologijos centro idėja kilo po 15 metų darbinės patirties dirbant lektore, kitus lektorius mokant dirbti su suaugusiųjų auditorijomis, teikiant psichologines konsultacijas suaugusiesiems, dirbant vadove.

Labai domiuosi neformaliu ugdymu, jo galimybėmis. Teko prisidėti prie neformalios mokymų programos rengimo ir vykdymo, kurioje dalyvavo 400 Lietuvos švietimo įstaigų vadovų, mokytojų. Vedžiau seminarus, kurių dalyviai įgijo patirties vaikų asmeninių, edukacinių ir socialinių kompetencijų ugdymui.

Trumpai apibūdinkite centro veiklą. 

Centras organizacijoms veda grupinius ir individualius mokymus, seminarus, žmogiškųjų išteklių valdymo konsultacijas.

Taip pat teikiamos paslaugas fiziniams asmenims: vedamos psichologinės, karjeros konsultacijos, asmeninio augimo užsiėmimai, tėvams skaitomos paskaitos vaiko savivertės formavimo, paauglystės, šeimos santykių klausimais. Temos - pasitikėjimo savimi stiprinimas, emocinė kompetencija ir streso prevencija, konfliktų sprendimo įgūdžių tobulinimas, bendravimo įgūdžių tobulinimas. Paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje.

Kokie motyvai Jus paskatino įsijungti į asociacijos „Jaunimo akademija” veiklą? 

Dauguma mano vestų mokymų įmonėms yra orientuoti į žmoniškųjų išteklių valdymą, vadovavimą, bendradarbiavimą komandoje, efektyvų bendravimą su klientais. Daug mokymų esu vedusi švietimo įstaigoms. Pastaruoju metu labai aktualūs emocinės kompetencijos mokymai. Džiaugiuosi, kad po truputį ledai šiuo klausimu tirpsta ir Lietuvoje, bet norėtųsi, kad tai vyktų greičiau.

Kai kartą iš svečios šalies draugą psichologą pakviečiau stebėti mano mokymų ,,Emocijų valdymas ir streso prevencija”, jis pasakė, kad tai, apie ką dėstau (kalbėjau apie emocinę kompetenciją ir kitus su sėkmingu žmogaus gyvenimu susijusius dalykus), jo šalyje  moko pradinėse klasėse. Darau prielaidą, kad tai yra skaudžiausia problema, dėl kurios ,,blogojoje” statistikoje mes ir pirmaujame. Problema slypi ne mokytojų kompetencijoje, o sistemoje. Pedagogai moko pagal žinių programą. Mokiniai nesuvokia tų žinių reikšmingumo, prasmės, nes jos nesiejamos su praktiniu pritaikymu. Puikiai išmanau šią “virtuvę”, nes dirbau vadovaujamą darbą švietimo sistemoje. Suprantu, kad iš tokių žinių mokymo turime išaugti, nes privalome jausti  atsakomybę už augančią kartą.

Neformalus ugdymas - būtent ta veikla, kuri gali paskatinti jaunimą mokytis   orientuotis į santykius ir sėkmę. Galima būtų teigti, kad neformalus ugdymas – treniruotė gyvenimui, dažniausiai vykstanti nekonkurencinėje, nestresinėje aplinkoje, skatinančioje savivertės suvokimą, kūrybos džiaugsmą, bendradarbiavimą.

R.Reineke rašė: „Mokymas paveikia žmogaus protą, o vertinimo rezultatai sminga į širdį”. Šimtu procentų pritariu šiai minčiai: tyrimų duomenimis, vienuolikmečių savigarbos lygis ateities gyvenimui yra svarbesnis sėkmės rodiklis negu intelektiniai gebėjimai. Tradicinis ugdymas – tai dažniausiai rūpinimasis pažinimo sritimi, o sėkmingam gyvenimui reikia tobulinti labiau asmenines kompetencijas. Tik jas plečiant, sėkmingai plečiasi ir kitos: socialinė, edukacinė, profesinė.

Sunkiai suvokiama, bet kai tampi emocionaliai raštingu, daug kas keičiasi. Juk puikiai žinome, kad 2/3 lyderio savybių susijusios su emocine kompetencija: gebėjimu analizuoti save ir kitus. Dėl to labai sveikinu Neformaliojo ugdymo asociacijos „Jaunimo akademija“ veiklą, kuri prisideda prie Lietuvos neformaliojo švietimo politikos, vertybių formavimo, jaunojo žmogaus saugios erdvės kūrimo, suvokimo, kodėl svarbu formuoti jauno asmens sąmoningą apsisprendimą dėl savo norų, tikslų, dedant savarankiškas pastangas jų įgyvendinimui. Taip pat daug dėmesio skiriama veiklai, kuri supažindina jauną žmogų, kaip tai praktiška padėti. Labai džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie iniciatyvų, kurios pažadina jauną žmogų praktinei veiklai.

Kokią idėją norėtumėte įgyvendinti kartu su asociacijos nariais?

Norėčiau prisidėti prie iniciatyvų, kurios skatintų jaunimo verslumą ir padėtų įgyvendinti svajones. Manau, kad labai svarbu jaunimą mokyti, drąsinti prisiimti atsakomybę. Žodį „kiti“ turėtų keisti žodelis „Aš“, nes tik savo pastangomis, savo darbu galima pasiekti savo tikslų išsipildymo.

Taip pat svarbu, kad būtų teisingai suprastas žodis „karjera”, reiškiantis ne vien siaurą veiklos sritį, bet ir „žmogaus gyvenimo kelią”, apie kurį mokyklų ir universitetų formalus ugdymas mažai teužsimena.

Kaip Jūsų pomėgiai susiję su neformaliuoju švietimu?

Jaunystėje labai daug sportavau, daug bėgiojau (red. past. šyspsosi). Dabar taip pat renkuosi aktyvias laisvalaikio leidimo formas, mėgstų važinėti dviračiu, pažintines keliones.

Kokias žmogaus savybes labiausiai vertinate?

Svarbiausios savybės - ryžtingumas, sąžiningumas, kuklumas (nepainiokime jo su drovumu). Žmonės dažnai nesupranta, kaip galima būti ir ryžtingu, ir kukliu (apie tai esu parengusi mokymų ciklą „Lyderystės akademija“).

Į kokį klausimą nenorėtumėte atsakyti? 

Keistas klausimas: kam tau šito reikia (pataruoju metu jį užduoda vis rečiau)? Visada siekiau tapti praktike, o tam reikia daug pastangų. Man patinka A.Bourne teiginys: „Galima prikimšti galvą milijonu faktų, bet ir toliau likti visiškai neišsilavinusiu.“

Nemėgstu „dejuojančių“ klausimų, kuriuose užprogramuotas neigiamas atsakymas.

Be ko neįsivaizduojate savo kasdienybės?

Savo kasdienybės neįsivaizduoju be savo šeimos. Pirmiausia – šeima – mano stiprybė, o paskui - visa kita.

Kas Jums  suteikia motyvacijos tolimesnei veiklai?

Man labai svarbus pritarimas ir suvokimas to, kad tai, ką darau, padeda kitiems.

Be galo džiaugiuosi laiškais, kuriuos gaunu net metams prabėgus po skaitytų paskaitų, vestų mokymų ar teiktos psichologo konsultacijos: „Ačiū už suteiktą laisvės pojūtį, kuris daug ką pakeitė“; „...ant jūsų labai pykau, bet suvokiau, kad norite tikrai padėti ir pasakėte tiesą“; „Po jūsų mokymų supratau, kad turiu tobulėti“;  „... visą naktį nemiegojau - mąsčiau“. Skaitau tuos laiškus ir jaučiuosi naudinga.

Smagu, kai mokymams pasibaigus žmonės neskuba išsiskirstyti, o sėdi ir galvoja. Tada juokais primenu, kad norėčiau važiuoti namo...

Man patinka, kai žmonės mąsto, nes keičiant mąstymą įmanoma tapti laimingu. Būtina ,,sudeginti” pasenusias veiklos schemas. Tai skausmingas procesas, nes aplinka dažnai moko ir sako ką kita. Tačiau rezultatas dažnai atperka viską.