Neformalusis švietimas

Neformalusis švietimas – tai tokia asmenybės lavinimo filosofinė ir metodologinė nuostata, orientuota į savarankiškų, atvirų, kritiškų, pasitikinčių, bendradarbiaujančių, motyvuotų ir kūrybingų asmenybių ugdymą:

  • Neformalusis ugdymas išsiskiria savo tikslais, metodais, mokymosi aplinka, lygiaverčiu
  • santykiu tarp mokytojo ir vaiko;
  • Neformalioje aplinkoje pažinimo procesas tampa malonus ir atpalaiduojantis;
  • Pagrindinis dėmesys kreipiamas ne į rezultatą, o į procesą, ne į mokomą dalyką, bet į vaiko individualybę.
  • Patirdami, liesdami, klausinėdami, vaikai geriau įsisavina medžiagą, lavina svarbiausius gebėjimus ir kompetencijas.
  • Turi galimybę rinktis jauni žmonės įgyja daugiau motyvacijos, lengviau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, sugeba pasiekti užsibrėžtų tikslų, išsaugo savo asmenybės individualumą ir laisvę.

Neformaliojo švietimo vertybės:

meilė sau ir kitiems, pagarba sau ir kitiems, pilietiškumas, laisvė, teisingumas, sąžiningumas, tolerancija, drąsa, kantrumas, kūrybiškumas ir kt.

Neformaliojo švietimo gairės:

  • Skatinamas dalijimasis patirtimi, nuomonių įvairovė, nekonkurencinis bendravimas;
  • Lavinama kūryba;
  • Vyrauja pozityvus požiūris;
  • Skatinamas veiklumas, iniciatyvumas;
  • Vertinamas asmeninis augimas, matuojant asmeninę pažangą, o ne lyginant su kitais;
  • Atmetama griežta pasiekimų vertinimo sistema;
  • Skatinama būti savimi be baimės suklysti ir pripažinti savo klaidas.